Event report

Konferencija „Lygybė Europos Sąjungoje: kaip išgyvendinti diskriminaciją?“ – vienas iš dvylikos „Europos ateities konferencijos“ renginių, organizuojamų siekiant įgyvendinti EP S&D frakcijos paskelbtą ES ateities konferencijos strategiją, didinti Lietuvos visuomenės informuotumą apie ES aktualijas ir svarstomas ateities perspektyvas, bei įtraukti Lietuvos visuomenę į Konferencijos dėl Europos ateities iniciatyvas. Renginys vyko 2021 m. spalio 22 d. 13:30-15:30 val. Zarasų viešojoje bibliotekoje ir nuotoliniu būdu per ZOOM platformą, tiesiogiai transliuojant per Stepono Kairio fondo Facebook paskyrą. Šioje paskyroje renginio vaizdo įrašu yra dalinamasi ir dabar. Organizatorius EP narys Juozas Olekas ir Asociacija „Stepono Kairio fondas“. Renginio tikslas: aptarti kokios priemonės ir veiksmai realiai padėtų išgyvendinti visų rūšių diskriminaciją lyties atžvilgiu, ko turėtume imtis, kad lygių galimybių principo įtvirtinimas Lietuvos teisės aktuose būtų paremtas stipriu mechanizmu, kuris garantuotų jo veiksmingumą, leistų lygių galimybių politiką laikyti ne tik formaliu dalyku. Kokių teisinio reguliavimo, visuomenės švietimo, ar kitų žingsnių turėtume imtis, kad mūsų visuomenėje, kuri yra tarsi kaleidoskopas, žmonių skirtumai sukurtų puikią harmoniją? Yra daug įvairių žmonių, nuomonių, religijų ir kitų skirtumų – ir visi jie turi būti apsaugoti pagal aukščiausius tarptautinius standartus. Renginio turinys. Renginio metu prie vieno stalo diskutavo mokslininkai, politikai ir pilietinė visuomenė. Buvo diskutuojama kokių priemonių reiktų imtis tam, kad Europos sąjungoje (ir Lietuvoje) išgyvendintume bet kokias diskriminavimo pagal lytį, specialybę, pažiūras ir t.t. formas. Kad kiekvienas visuomenės narys jaustųsi saugus. Pranešimams buvo skirta 80 min., tolesniems debatams ir idėjų apibendrinimui – 40 min. Pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo: pranešėjas dr. Juozas Olekas (EP narys), prof. hab. dr. Dalia Leinartė (CEDAW narė, buvusi pirmininkė), prof. dr. Jūratė Novagrockienė (Lietuvos karo akademija), Vytenis Povilas Andriukaitis (PSO specialusis atstovas Lietuvoje). Diskusiją moderavo Dovilė Šakalienė (Seimo vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė, Moterų parlamentinės grupės narė). Renginio struktūra / metodika: Po trumpo moderatorės įvado į temą, buvo pereita prie diskusijos turinio – pranešėjai darė trumpus pristatymus (iki 15 min.), po jų suteikiant laiko klausimams. Po pranešimų vyko diskusija su salėje ir nuotoliniu būdu dalyvavusiais žmonėmis, buvo atsakyta į jų klausimus. Dalyvių skaičius ir tipas: penki diskusijos pranešėjai buvo skirtingų profesinių žinių turintys ekspertai (du vyrai ir trys moterys). Diskusijoje Zarasų viešojoje bibliotekoje gyvai dalyvavo 45 žmonės, nuotoliniu būdu ZOOM platformoje dalyvavo 28 žmonės. Iš viso vaizdo įrašą, kuris pasiekiamas ir dabar, iki šiol (2021 m. gruodžio 7 d.) sulaukė 564 peržiūrų. Pagrindinės diskusijų temos: renginio pradžioje buvo pateiktas vertinimas ar tikrai yra lygios Lietuvoje deklaruojamos lygios galimybės vyrams ir moterims? Po to buvo analizuojamas lyčių (ne)šališkumas Lietuvos kariuomenėje, pristatant koks pokytis pasiektas per pastarąjį dešimtmetį. Vėliau buvo diskutuota apie nediskriminavimo principo užtikrinimo problemas Lietuvoje, ypač – lytinės orientacijos srityse. Renginio pabaigoje buvo skaitomas pranešimas apie PSO patvirtintą mokslinį sutarimą kas yra homoseksualumas. Po pranešimų vyko diskusija su salėje ir nuotoliniu būdu dalyvavusiais žmonėmis, buvo atsakyta į jų klausimus. Svarbiausios konferencijos idėjos. Lietuvoje nuo 1990 metų nediskriminavimo ir žmogaus teisių užtikrinimo srityse buvo padaryta didžiulė pažanga, tačiau reikiamo įvairių rūšių nediskriminavimo lygio šiandien mes dar nesame pasiekę – Lietuva šiuo klausimu eina į priekį, tačiau per lėtai. Nediskriminavimo užtikrinimo principas nėra pakankamai užtikrinamas ne tik praktikoje, bet ir teisėkūroje. Dažnai žmogaus teisės yra užtikrinamos tik konstituciniame lygmenyje, tinkamai jų įgyvendinimo „nenuleidžiant“ į žemesnio lygmens teisės aktus. Diskusijos metu visi ekspertai sutiko, kad, deja, Lietuvoje nediskriminavimo temos vis dar sulaukia labai „aštrių diskusijų“. Lyčių stereotipai vis dar gajūs. Diskusijos dalyviai ne kartą akcentavo, kad liberali demokratija turi remtis žmogaus teisėmis. Konferencijos dalyviai aktyviai diskutavo apie nediskriminavimo principus neremiančių Lietuvos piliečių (sąmoningą, ar ne) pasirinkimą – vertybiškai jie vis dar „žiūri į rytus“. Tačiau jeigu Lietuva pasirinko progresyvios ES vertybes remiančios valstybės kelią – mes turėtume „žiūrėti“ į vakarus, ir remti Europietiškas vertybes ir filosofiją. Diskusijos dalyviai išsakė nuomonę, jog Lietuvos Socialdemokratai nuosekliau vykdė lyčių lygybės užtikrinimo procesą nei šiandieninė dešiniųjų valdančioji dauguma. Buvo pastebėti ir kritikuoti valdančiosios daugumos veiksmai, kai yra naikinami specialieji instituciniai mechanizmai, tokie kaip moterų teisių užtikrinimo skyrius LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (moterų teisių užtikrinimo funkcijos yra inkorporuotos į dabar ten esantį „Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės“ skyrių). Konferencijos dalyviai teigė – 2021 m. spalio 14 d. JT Generalinei Asamblėjai Lietuvą išrinktus į JT Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metų laikotarpiui, turi būti dedamos pastangos, kad būtų tęsiama iki šiol aukščiausiu prioritetu buvusi veikla – ginti moterų ir mergaičių teises. Buvo nuogąstaujama, kad ši sritis neteko iki šiol buvusios svarbos. Oficialiame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad Lietuvos prioritetai narystės JT Žmogaus teisių taryboje laikotarpiu bus: išskirtinis dėmesys vaikų ir neįgaliųjų teisių apsaugai, žmogaus teisių gynėjų saugumui, žmogaus teisėms konfliktų zonose, bei savalaikis reagavimas į žmogaus teisių pažeidimus. O Lietuvos veikla ginant moterų ir mergaičių teises, žodžio laisvę, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, žurnalistų saugumą, religijos ir tikėjimo bus tik „aktyviai tęsiama“. Konferencijos dalyviai mano, kad socialdemokratiškas progresyvus požiūris ir toliau turi skatinti diskusijas įvairių rūšių nediskriminavimo temomis. EP socialistai demokratai jau priėmė lyčių lygybės strategiją, taigi yra būtinos aktyvios pastangos ją įgyvendinti, bei įtraukti reikiamas teisės aktų nuostatas į įvairaus lygmens įgyvendinamuosius dokumentus. Trečias labai stipriai akcentuotas nediskriminavimo situacijos gerinimo Lietuvoje aspektas – ŠVIETIMAS. Būtina vykdyti švietimą mokyklose apie lyčių lygybę ir seksualines mažumas. Taip pat reikia didesnį dėmesį skirti visuomenės švietimui, kad žmonės žinotų visas savo teises, ir galėtų tinkamai jas ginti. Bendra atmosfera ir numatomi tolesni veiksmai: Atmosfera diskusijos metu buvo gera ir pagarbi. Tarp pranešėjų ir diskusijos dalyvių vyko intensyvios diskusijos apie tai, kokių reiktų imtis žingsnių siekiant nediskriminavimo principų įgyvendinimo. Tolesnių veiksmų šiuo metu neplanuojama. Ataskaitą parengė: BG (ret) Algis Vaičeliūnas, Asociacijos „Stepono Kairio fondas“ direktorius, algis.vaiceliunas@gmail.com.