Values and rights, rule of law, security
#TheFutureIsYours Looking after citizens’ freedoms
Lygybė Europos Sąjungoje: kaip išgyvendinti diskriminaciją? (organizuoja EP narys Juozas Olekas ir Stepono Kairio fondas)
Vienoje iš aštuonių ES pagrindinių žmogaus teisių chartijos dalių „LYGYBĖ“ yra aiškiai uždrausta bet kokia žmonių diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Tačiau žmonių nediskriminavimo srityje ES nėra pažanga daroma taip sparčiai, kaip to iš senojo žemyno tikimasi. Europos komisijos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatović, pristatydama 2019 m. veiklos ataskaitą , vaizdingai (tačiau tuo pačiu ir taikliai) pasakė: „Vaizdas, kurį dirbdama susidariau, yra lyg Europa vis važiuotų ratu žiedine sankryža, nebūdama tikra dėl savo krypties ir įsipareigojimų žmogaus teisėms.“.
Taigi, pastaraisiais metais ES vykstantys procesai žmogaus teisių ekspertams kelia nerimą: visų pirma – dėl žmogaus teisių vietos valstybių politikoje. Žvalgantis pavyzdžių Lietuvoje, kyla klausimas – ar sėkmingai Europos žmogaus teisių konvenciją ratifikavusi Lietuva taip pat sėkmingai laikosi ir prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų? Ar galima išdidžiai teigti, kad Lietuvoje žmogaus teisės jau „išėjo“ iš politinių darbotvarkių „paraščių“? Antra, ne vienoje ES valstybėje, taip pat ir Lietuvoje, įgyvendinant tam tikras žmogaus teises pastaruoju metu susiduriama su padidėjusia stipria neigiama nemažos visuomenės dalies reakcija (angl. backlash).
Ne išimtis ir Lietuva – nediskriminavimo principo laikymasis nėra visiškai užtikrintas nei teisėkūroje, nei praktikoje. Vis dar pasigendama aiškios ir darnios politinės krypties bei veiksmų dėl asmenų nediskriminavimo lytinės orientacijos pagrindu užtikrinimo. Didžiausią nerimą kelia trūkumas politinės valios ir realių pastangų, nukreiptų į tautos vienijimą, o ne skaldymą, kas galimai padėtų įveikti vis didėjantį visuomenės grupių pasipriešinimą šiuo klausimu. JAV valstybinio demokratijos biuro Žmogaus teisių padėties Lietuvoje 2020 m. ataskaitoje dėstoma, kad LGBTI asmenys Lietuvoje buvo stigmatizuojami, diskriminuojami, prieš juos naudojamas smurtas; taip pat ir visuomenės požiūris į LGBTI asmenis daugeliu atvejų išliko neigiamas – 2019 m. „Baltijos tyrimų“ vykdytos apklausos duomenimis, trečdalis lietuvių nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų LGBTI asmenys. Translyčiai asmenys buvo pažeidžiami ir reguliariai patyrė stiprų smurtą bei grasinimus susidoroti. Jie taip pat susidūrė su teisiniais barjerais ir diskriminacija gaunant medicininę pagalbą. Dauguma LGBTI asmenų nepranešdavo apie seksualinį priekabiavimą, nes nepasitikėjo policija. Įstatymuose vis dar nėra pripažinta lytinė tapatybė.
Kitas nerimą vis dar keliantis klausimas – lygių teisių užtikrinimas vyrams ir moterims. Nediskriminavimas lyties pagrindu apima ir nėščių moterų bei motinų (besiruošiančių gimdyti ir žindančių) diskriminaciją. Pagyvenusios moterys susiduria su skurdu, nes jų pensijos yra nelygiavertės vyrų gaunamoms pensijoms. Taip pat egzistuoja atotrūkis tarp vyrų ir moterų gaunamų atlyginimų. Nors lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba stebi, kaip įgyvendinami įstatymai dėl diskriminacijos, Lietuvos įstatymuose numatytas amžius vyrams ir moterims išeiti į pensiją iki šiol nėra lygus. Greta to, organizacijos Amnesty International 2020 m. ataskaitoje teigiama, kad moterų teisėms kyla naujos grėsmės – pastebima, kad COVID pandemija moterims turėjo didesnį šalutinį poveikį.
DISKUSIJOS METU IEŠKOSIME IDĖJŲ Lietuvai ir Europai, kokios priemonės ir veiksmai realiai padėtų išgyvendinti visų rūšių diskriminaciją lyties atžvilgiu, kad „išvažiuotume iš žiedinės sankryžos“ ir judėtume pirmyn? Ko turėtume imtis, kad lygių galimybių principo įtvirtinimas Lietuvos teisės aktuose būtų paremtas stipriu mechanizmu, kuris garantuotų jo veiksmingumą, leistų lygių galimybių politiką laikyti ne tik formaliu dalyku. Kokių teisinio reguliavimo, visuomenės švietimo, ar kitų žingsnių turėtume imtis, kad mūsų visuomenėje, kuri yra tarsi kaleidoskopas, žmonių skirtumai sukurtų puikią harmoniją? Yra daug įvairių žmonių, nuomonių, religijų ir kitų skirtumų – ir visi jie turi būti apsaugoti pagal aukščiausius tarptautinius standartus.
APIE EP NARIO JUOZO OLEKO IR STEPONO KAIRIO FONDO ORGANIZUOJAMŲ DISKUSIJŲ CIKLĄ. Siekdamas įgyvendinti EP S&D frakcijos paskelbtą ES ateities konferencijos strategiją ir įtraukti Lietuvos visuomenę į Konferencijos dėl Europos ateities iniciatyvas, EP narys Juozas Olekas ir Stepono Kairio fondas organizuoja ciklą 12 renginių, kurių tikslas – įtraukti piliečius iš įvairių Lietuvos regionų į diskusijas apie Europos ateitį, didinti Lietuvos visuomenės informuotumą apie ES aktualijas bei svarstomas ateities perspektyvas. Renginių metu įvairiomis ES aktualiomis temomis prie vieno stalo diskutuos politikai, mokslininkai, ekspertai ir pilietinė visuomenė. Renginiai prasidės 2021 m. rugsėjo mėn. ir baigsis 2022m. vasario mėn. Tikimasi, kad šių renginių metu bus pasiūlyta naujų idėjų dėl Europos ateities, kurie vėliau bus pateikti Europos komisijai ir Europos parlamentui.
D. Bukonto g. 20, LT-32132, Zarasai, Lietuva
Event report
Konferencija „Lygybė Europos Sąjungoje: kaip išgyvendinti diskriminaciją?“ – vienas iš dvylikos „Europos ateities konferencijos“ renginių, organizuojamų siekiant įgyvendinti EP S&D frakcijos paskelbtą ES ateities konferencijos strategiją, didinti Lietuvos visuomenės informuotumą apie ES aktualijas ir svarstomas ateities perspektyvas, bei įtraukti Lietuvos visuomenę į Konferencijos dėl Europos ateities iniciatyvas. Renginys vyko 2021 m. spalio 22 d. 13:30-15:30 val. Zarasų viešojoje bibliotekoje ir nuotoliniu būdu per ZOOM platformą, tiesiogiai transliuojant per Stepono Kairio fondo Facebook paskyrą. Šioje paskyroje renginio vaizdo įrašu yra dalinamasi ir dabar. Organizatorius EP narys Juozas Olekas ir Asociacija „Stepono Kairio fondas“. Renginio tikslas: aptarti kokios priemonės ir veiksmai realiai padėtų išgyvendinti visų rūšių diskriminaciją lyties atžvilgiu, ko turėtume imtis, kad lygių galimybių principo įtvirtinimas Lietuvos teisės aktuose būtų paremtas stipriu mechanizmu, kuris garantuotų jo veiksmingumą, leistų lygių galimybių politiką laikyti ne tik formaliu dalyku. Kokių teisinio reguliavimo, visuomenės švietimo, ar kitų žingsnių turėtume imtis, kad mūsų visuomenėje, kuri yra tarsi kaleidoskopas, žmonių skirtumai sukurtų puikią harmoniją? Yra daug įvairių žmonių, nuomonių, religijų ir kitų skirtumų – ir visi jie turi būti apsaugoti pagal aukščiausius tarptautinius standartus. Renginio turinys. Renginio metu prie vieno stalo diskutavo mokslininkai, politikai ir pilietinė visuomenė. Buvo diskutuojama kokių priemonių reiktų imtis tam, kad Europos sąjungoje (ir Lietuvoje) išgyvendintume bet kokias diskriminavimo pagal lytį, specialybę, pažiūras ir t.t. formas. Kad kiekvienas visuomenės narys jaustųsi saugus. Pranešimams buvo skirta 80 min., tolesniems debatams ir idėjų apibendrinimui – 40 min. Pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo: pranešėjas dr. Juozas Olekas (EP narys), prof. hab. dr. Dalia Leinartė (CEDAW narė, buvusi pirmininkė), prof. dr. Jūratė Novagrockienė (Lietuvos karo akademija), Vytenis Povilas Andriukaitis (PSO specialusis atstovas Lietuvoje). Diskusiją moderavo Dovilė Šakalienė (Seimo vystomojo bendradarbiavimo, reprodukcinės ir seksualinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkė, Moterų parlamentinės grupės narė). Renginio struktūra / metodika: Po trumpo moderatorės įvado į temą, buvo pereita prie diskusijos turinio – pranešėjai darė trumpus pristatymus (iki 15 min.), po jų suteikiant laiko klausimams. Po pranešimų vyko diskusija su salėje ir nuotoliniu būdu dalyvavusiais žmonėmis, buvo atsakyta į jų klausimus. Dalyvių skaičius ir tipas: penki diskusijos pranešėjai buvo skirtingų profesinių žinių turintys ekspertai (du vyrai ir trys moterys). Diskusijoje Zarasų viešojoje bibliotekoje gyvai dalyvavo 45 žmonės, nuotoliniu būdu ZOOM platformoje dalyvavo 28 žmonės. Iš viso vaizdo įrašą, kuris pasiekiamas ir dabar, iki šiol (2021 m. gruodžio 7 d.) sulaukė 564 peržiūrų. Pagrindinės diskusijų temos: renginio pradžioje buvo pateiktas vertinimas ar tikrai yra lygios Lietuvoje deklaruojamos lygios galimybės vyrams ir moterims? Po to buvo analizuojamas lyčių (ne)šališkumas Lietuvos kariuomenėje, pristatant koks pokytis pasiektas per pastarąjį dešimtmetį. Vėliau buvo diskutuota apie nediskriminavimo principo užtikrinimo problemas Lietuvoje, ypač – lytinės orientacijos srityse. Renginio pabaigoje buvo skaitomas pranešimas apie PSO patvirtintą mokslinį sutarimą kas yra homoseksualumas. Po pranešimų vyko diskusija su salėje ir nuotoliniu būdu dalyvavusiais žmonėmis, buvo atsakyta į jų klausimus. Svarbiausios konferencijos idėjos. Lietuvoje nuo 1990 metų nediskriminavimo ir žmogaus teisių užtikrinimo srityse buvo padaryta didžiulė pažanga, tačiau reikiamo įvairių rūšių nediskriminavimo lygio šiandien mes dar nesame pasiekę – Lietuva šiuo klausimu eina į priekį, tačiau per lėtai. Nediskriminavimo užtikrinimo principas nėra pakankamai užtikrinamas ne tik praktikoje, bet ir teisėkūroje. Dažnai žmogaus teisės yra užtikrinamos tik konstituciniame lygmenyje, tinkamai jų įgyvendinimo „nenuleidžiant“ į žemesnio lygmens teisės aktus. Diskusijos metu visi ekspertai sutiko, kad, deja, Lietuvoje nediskriminavimo temos vis dar sulaukia labai „aštrių diskusijų“. Lyčių stereotipai vis dar gajūs. Diskusijos dalyviai ne kartą akcentavo, kad liberali demokratija turi remtis žmogaus teisėmis. Konferencijos dalyviai aktyviai diskutavo apie nediskriminavimo principus neremiančių Lietuvos piliečių (sąmoningą, ar ne) pasirinkimą – vertybiškai jie vis dar „žiūri į rytus“. Tačiau jeigu Lietuva pasirinko progresyvios ES vertybes remiančios valstybės kelią – mes turėtume „žiūrėti“ į vakarus, ir remti Europietiškas vertybes ir filosofiją. Diskusijos dalyviai išsakė nuomonę, jog Lietuvos Socialdemokratai nuosekliau vykdė lyčių lygybės užtikrinimo procesą nei šiandieninė dešiniųjų valdančioji dauguma. Buvo pastebėti ir kritikuoti valdančiosios daugumos veiksmai, kai yra naikinami specialieji instituciniai mechanizmai, tokie kaip moterų teisių užtikrinimo skyrius LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (moterų teisių užtikrinimo funkcijos yra inkorporuotos į dabar ten esantį „Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės“ skyrių). Konferencijos dalyviai teigė – 2021 m. spalio 14 d. JT Generalinei Asamblėjai Lietuvą išrinktus į JT Žmogaus teisių tarybą 2022–2024 metų laikotarpiui, turi būti dedamos pastangos, kad būtų tęsiama iki šiol aukščiausiu prioritetu buvusi veikla – ginti moterų ir mergaičių teises. Buvo nuogąstaujama, kad ši sritis neteko iki šiol buvusios svarbos. Oficialiame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad Lietuvos prioritetai narystės JT Žmogaus teisių taryboje laikotarpiu bus: išskirtinis dėmesys vaikų ir neįgaliųjų teisių apsaugai, žmogaus teisių gynėjų saugumui, žmogaus teisėms konfliktų zonose, bei savalaikis reagavimas į žmogaus teisių pažeidimus. O Lietuvos veikla ginant moterų ir mergaičių teises, žodžio laisvę, taikių susirinkimų ir asociacijų laisvę, žurnalistų saugumą, religijos ir tikėjimo bus tik „aktyviai tęsiama“. Konferencijos dalyviai mano, kad socialdemokratiškas progresyvus požiūris ir toliau turi skatinti diskusijas įvairių rūšių nediskriminavimo temomis. EP socialistai demokratai jau priėmė lyčių lygybės strategiją, taigi yra būtinos aktyvios pastangos ją įgyvendinti, bei įtraukti reikiamas teisės aktų nuostatas į įvairaus lygmens įgyvendinamuosius dokumentus. Trečias labai stipriai akcentuotas nediskriminavimo situacijos gerinimo Lietuvoje aspektas – ŠVIETIMAS. Būtina vykdyti švietimą mokyklose apie lyčių lygybę ir seksualines mažumas. Taip pat reikia didesnį dėmesį skirti visuomenės švietimui, kad žmonės žinotų visas savo teises, ir galėtų tinkamai jas ginti. Bendra atmosfera ir numatomi tolesni veiksmai: Atmosfera diskusijos metu buvo gera ir pagarbi. Tarp pranešėjų ir diskusijos dalyvių vyko intensyvios diskusijos apie tai, kokių reiktų imtis žingsnių siekiant nediskriminavimo principų įgyvendinimo. Tolesnių veiksmų šiuo metu neplanuojama. Ataskaitą parengė: BG (ret) Algis Vaičeliūnas, Asociacijos „Stepono Kairio fondas“ direktorius, algis.vaiceliunas@gmail.com.Share:
Share link:
Please paste this code in your page:
<script src="https://futureu.europa.eu/processes/ValuesRights/f/11/meetings/76333/embed.js"></script>
<noscript><iframe src="https://futureu.europa.eu/processes/ValuesRights/f/11/meetings/76333/embed.html" frameborder="0" scrolling="vertical"></iframe></noscript>
Report inappropriate content
Is this content inappropriate?
- Call us 00 800 6 7 8 9 10 11
- Use other telephone options
- Write to us via our contact form
- Meet us at a local EU office
- European Parliament
- European Council
- Council of the European Union
- European Commission
- Court of Justice of the European Union (CJEU)
- European Central Bank (ECB)
- European Court of Auditors (ECA)
- European External Action Service (EEAS)
- European Economic and Social Committee (EESC)
- European Committee of the Regions (CoR)
- European Investment Bank (EIB)
- European Ombudsman
- European Data Protection Supervisor (EDPS)
- European Data Protection Board
- European Personnel Selection Office
- Publications Office of the European Union
- Agencies
0 comments
Loading comments ...