Event report

Diskusija „Migrantų krizė: iššūkiai ES sienų apsaugai“ – vienas iš dvylikos „Europos ateities konferencijos“ renginių, organizuojamų siekiant įgyvendinti EP S&D frakcijos paskelbtą ES ateities konferencijos strategiją, didinti Lietuvos visuomenės informuotumą apie ES aktualijas ir svarstomas ateities perspektyvas, bei įtraukti Lietuvos visuomenę į Konferencijos dėl Europos ateities iniciatyvas. Renginys vyko: 2022 m. sausio 14 d. 13:00-15:30 val. EP nario J. Oleko biure ir nuotoliniu būdu per ZOOM platformą, tiesiogiai transliuojant per Stepono Kairio fondo Facebook paskyrą. Šioje paskyroje renginio vaizdo įrašu yra dalinamasi ir dabar. Organizatorius: EP narys Juozas Olekas ir Asociacija „Stepono Kairio fondas“. Renginio tikslas: trumpai apžvelgti bei pristatyti visuomenei ne tik fizinės sienos apsaugos aktualijas, bet ir humanitarinį pabėgėlių krizės aspektą. Diskutuoti kaip Lietuvos pasieniečiams sekasi valdyti autoritarinio režimo vykdomo hibridinio išpuolio prieš Lietuvą ir kitas ES valstybes padarinius, su kokiais iššūkiais susiduria valstybių pasieniečiai. Apžvelgti kokios ES sienų apsaugos pamokos, kurios padėtų išvengti tokių iššūkių ateityje, jau yra identifikuotos. Taip pat iškelti siūlymus Europai dėl pokyčių efektyvesnei ES sienų apsaugai ateityje. Renginio turinys: renginio metu prie vieno stalo diskutavo septyni žmogaus teisių gynėjai ir pasienio tarnybos pareigūnai, mokslininkai, politikai bei pilietinė visuomenė. Buvo diskutuojama kokių priemonių reiktų imtis, kad pasinaudodami identifikuotomis pamokomis, ateityje galėtume efektyviau reaguoti į panašias krizes. Diskutuota kokie ES teisės aktai turėtų būti peržiūrėti ir sinchronizuoti, kad būtų ne tik užkirstas kelias nelegaliai migracijai, bet ir būtų užtikrintos migrantų teisės, kaip to reikalauja ES dokumentai. Pranešimams buvo skirta 90 min., tolesniems debatams ir idėjų apibendrinimui – 60 min. Pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo: pranešėjas dr. Juozas Olekas (EP narys), Vytautas Valentinavičius (LR Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas), vaikų psichiatras prof. Dainius Pūras (Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius), pulkininkas Antanas Montvydas (VSAT vado pavaduotojas), Vaidas Čypas (VSAT Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos viršininkas), Vitalij Dmitrijev (LR vidaus reikalų viceministras). Diskusiją moderavo Robert Duchnevič (Vilniaus raj. Savivaldybės tarybos narys). Renginio struktūra / metodika: Po trumpo moderatoriaus įvado į temą, buvo pereita prie diskusijos turinio – pranešėjai darė trumpus pristatymus (iki 15 min.), po jų suteikiant laiko klausimams. Po pranešimų vyko diskusija su salėje ir nuotoliniu būdu dalyvavusiais žmonėmis, buvo atsakyta į jų klausimus. Dalyvių skaičius ir tipas: septyni diskusijos pranešėjai buvo skirtingų profesinių žinių turintys ekspertai. Diskusijoje nuotoliniu būdu ZOOM platformoje dalyvavo 36 žmonės. Iš viso iki šiol (2022 m. sausio 24 d.) vaizdo įrašas, kuris pasiekiamas ir dabar, sulaukė 1480 peržiūrų. Pagrindinės diskusijų temos: pirmoji diskusijos tema siejosi su kontraversišku klausimu: ar gali ES sienos saugoti ir demokratijas, ir žmogiškumą? Kita tema buvo skirta migracijos reiškinio ir visuomenės sveikatos bei gerovės analizei, buvo pristatoma pasaulio ir Lietuvos patirtis. Trečioji diskusijos tema siejosi su ES sienų apsaugos ateitimi, ekspertai identifikavo kas yra siūlytina keisti jau šiandien. Svarbiausios konferencijos idėjos: visi ekspertai sutiko, kad iš Baltarusijos plūstantys būriai nelegalių migrantų sukėlė Lietuvai saugumo, fizinės sienų apsaugos, ir humanitarinio elgesio su migrantais iššūkių. Dėl to kyla įvairių nuomonių ir nesutarimų, kaip turėtų būti elgiamasi su šiais Lietuvos sieną bandančiais kirsti žmonėmis. Pripažįstama, kad pradžioje Lietuva nebuvo tinkamai pasirengusi priimti migrantus ir suteikti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas. Tačiau šiuo metu situacija keičiasi, ir tol, kol yra sprendžiamas prieglobsčio suteikimo ar nesuteikimo klausimas, migrantams yra suteikiamos pakankamos gyvenimo sąlygos. Svarbiausia išmokta pamoka ateičiai – Lietuva turi būti pasirengusi ir gebėti balansuoti tarp nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo ir žmogiškumo migrantų atžvilgiu. Į Lietuvą plūsta migrantai, kurie Baltarusijos diktatoriaus A. Lukašenkos yra atvežami iš svetur ir stumiami iš Baltarusijos. A. Lukašenka tai naudoja kaip hibridinio karo priemonę prieš Europą, siekdamas nuolaidų Baltarusijai dėl pasaulio demokratijų įvestų ekonominių sankcijų. Šiame hibridiniame išpuolyje yra naudojami migrantai, kurie tiesiog tikisi geresnio gyvenimo ES valstybėse. Tačiau Lietuvos Vyriausybės sprendimu buvo sustiprinta sienos apsauga ir apie 7000 migrantų, bandžiusių patekti į Lietuvą, buvo apgręžti ir grąžinti į Baltarusijos teritoriją. Ši Lietuvos taikyta „apgręžimo politika“ susilaukia atgarsio ES institucijose ir kritikos iš įvairių žmogaus teisių gynimo organizacijų – Lietuva kritikuojama dėl galimų migrantų teisių pažeidimų, ypač dėl apgręžiamų ir į Baltarusiją grąžinamų vaikų ir jaunų šeimų. Taip pat Lietuva yra kritikuojama būtent dėl to, kad migrantams nėra sudaromos pakankamos gyvenimo sąlygos. Taigi, nauji migracijos iššūkiai, identifikuotos pamokos sukėlė EP, ET ir EK teisinių dokumentų peržiūrą kad jie atlieptų migrantų teisėtus lūkesčius ir ES valstybių narių teisėtus interesus. ES visada turėjo politinę valią ir teisinį reglamentavimą, kuriuo siekiama padėti migrantams, paremti juos, tačiau tuo pat metu nepadaryti taip, kad Europos sienos taptų „visiškai kiauros“. Taigi, į migraciją, kuri gan intensyviai vyksta jau nuo 2015 metų, įvairios Europos sąjungos valstybės reaguoja skirtingai. Todėl yra būtina peržiūrėti kai kuriuos ES dokumentus tam, kad Europa sutartų ir būtų laikomasi vieningos politikos dėl elgesio su migrantais. Šiuo metu EK išėjo naujas paktas dėl migracijos ir pabėgėlių, kuris yra intensyviai diskutuojamas. Tačiau esminės Europos politinės nuostatos lieka – kaip apsaugoti Europos sienas, tuo pačiu užtikrinant migrantų ir pabėgėlių teises ir geras jų gyvenimo sąlygas. Žmogaus teisių apsaugos ekspertai pabrėžė, kad migracija niekada nebuvo paprastu reiškiniu. Į ją visada buvo žiūrima per „sugrėsminimo“ teoriją, t.y. politikai migraciją įvardindavo kaip grėsmę nacionaliniam saugumui. Tikslingai ar ne, tačiau visuomenei buvo sudaroma nuomonė, kad tai kitokios rasės ir kitokių įsitikinimų žmonės, keliantys pavojų visuomenei, atskiroms šalims ar net ir ES. Tačiau 2015 metais ES į šią problemą buvo pažiūrėta kitu kampu – humanitariniu, t.y. rūpintis ne tik sienų apsauga, bet ir migrantais ir pabėgėliais, vadovaujantis pagarbos žmogaus teisėms bendromis ES vertybėmis. Taigi, vadovaujantis nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, Lietuva turi saugoti savo sienas, tačiau užtikrinant ir prisiimtų įsipareigojimų migrantų atžvilgiu vykdymą, žmogaus teisių užtikrinimą. Tarptautinių įsipareigojimų ir Ženevos konvencijos privaloma laikytis. Be jokios abejonės, hibridinis karas yra ir NATO įvardijamas kaip grėsmė. Tačiau Lukašenkos atvežami ir per sieną į Lietuvą stumiami migrantai jokiu būdu patys, kaip asmenys, negali būti laikomi hibridine grėsme. Atliepiant į hibridines grėsmes, Lietuva ir kitos ES valstybės turi labai išmintingai pasirinkti priemones, demokratines priemones, atitinkančias tarptautiniams įsipareigojimams, kurių esmė – užtikrinti migrantų teises. Visgi, reikia pripažinti, kad Lukašenka, naudodamas migrantus hibridinio karo tikslams, iš dalies parodė mūsų silpnąsias puses, kad dar nesame pasirengę priimti migrantų ir pilna apimtimi užtikrinti jų teisių. Visi suprantame, kad migrantų krizė buvo dirbtinai sukelta Lukašenkos režimo ir apie tai yra informuojama Europos Sąjunga bei Europos komisija, kurie peržiūri reglamentuojančius dokumentus tam, kad ES galėtų efektyviau atsakyti į tokio pobūdžio (hibridinio karo) grėsmes. Situacija buvo sudėtinga ne tik dėl netikėtumo faktoriaus – migrantų skaičius prie sienos per kelias dienas augo šimtais. Ji sudėtinga ir dėl logistinio faktoriaus – Lietuva buvo pasirengusi priimti tik apie 500 migrantų, o per mėnesį jų turėjome daugiau nei tūkstantį. Tačiau didžiuliu iššūkiu, kuriam nebuvo pasirengta, tapo ir komunikacija, ryšys su Lietuvos visuomene. Prireikė laiko, kad būtų efektyviai užtikrintas visuomenės informavimas apie jos saugumą. Buvo mokomasi balansuoti tarp visuomenės neigiamo požiūrio į migrantus ir jų tariamai keliamos grėsmės, tuo pat metu suteikiant migrantams pakankamas sąlygas gyvenimui. Šiuo metu migrantų teisių užtikrinimo klausiamai yra toliau sprendžiami, ieškoma būdų gerinti jų gyvenimo sąlygas. Tačiau hibridinės atakos pradžioje, reikėjo pirma spręsti mūsų šalies nacionalinio saugumo iššūkius. Lietuvos institucijos, kaip ir kitos Europos šalys, susidūrusios su migrantų naudojimu vykdyti hibridines atakas, jau teikia siūlymus Europos komisijai ką reiktų keisti ir kaip sustabdyti nelegalios migracijos srautus, sienos kirtimų pažeidimus. Lietuva bendradarbiauja su visais Europos komisijos lygiais tam, kad pristatyti situaciją ir aptarti siūlymus, kurie turėtų būti priimti Europos lygiu. Pavyzdžiui, siūloma įrengti sienos punktus migrantams, kur jie galėtų kreiptis ir prašyti prieglobsčio. Įvairialypiai valstybių keliami klausimai, kurie buvo paliesti ir šios diskusijos dalyvių, turi būti peržiūrėti ir priimti visos Europos mastu, nepažeidžiant žmogaus teisių konvencijos ir ES vertybių žmogaus teisių srityje. Taigi, Lietuva siekia sukelti diskusijas šiais klausimais ir bendro Europos šalių sutarimo. Bendra atmosfera ir numatomi tolesni veiksmai: Atmosfera diskusijos metu buvo gera ir pagarbi. Tarp pranešėjų ir diskusijos dalyvių vyko intensyvios diskusijos apie tai, kokių žingsnių reiktų imtis siekiant mažinti migraciją bei užtikrinti migrantų teisių apsaugą. Tolesnių veiksmų šiuo metu neplanuojama. Ataskaitą parengė: BG (ret) Algis Vaičeliūnas, Asociacijos „Stepono Kairio fondas“ direktorius, algis.vaiceliunas@gmail.com.