Event report

Diskusija „Demokratijos ateitis ir ES vertybės“ * Sąjunga grindžiama pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Tai universalios vertybės. Šis vertybės ne skiria, o vienija Europos Sąjungą. Turime užtikrinti šių vertybių puoselėjimą ir stiprinimą. * Nerimą kelia populistinių jėgų stiprėjimas, nepakantumas, euroskepticizmas, tačiau negana smerkti, reikia tarpusavyje kalbėtis. Egzistuoja problema, kad valstybės narės ir ES per mažai įsiklauso į savo piliečių lūkesčius, reikia labiau įtraukti piliečius į sprendimų priėmimo procesą, kalbėtis su jais, ypač atokiuose regionuose. * Vertybines takoskyras padėtų mažinti ir socialinės nelygybės mažinimas, teisių ir vienodų galimybių užtikrinimas. Neretai ES tampa „atpirkimo ožiu“ dėl jai nepriskirtinų problemų. O tų problemų ne tiek jau mažai – žmonės išstumiami iš darbo rinkos dėl savo senyvo amžiaus, žmonės su negalia, LGBT teisės ir t.t. Neteisingumo jausmas kuria visuomenės susipriešinimą, o kartu ir priešiškumą pažangioms ES vertybėms. Turime ieškoti ekonominės gerovės, tačiau gerovė turi būti visiems, tuomet ir vertybinių karų turėsime mažiau. * Turime stiprinti europietiškų vertybių sklaidą ne tik ES narėse, bet ir kaimynystėje. Lietuva dabar prisideda ir toliau turėtų prisidėti prie europinių vertybių stiprinimo – tai Lietuvos pozicija Baltarusijos atžvilgiu. Reikia siekti būti atsparesniais, stipresniais, kuo mažiau Lietuvoje bus diktatoriaus simpatikų, tuo geresnis pavyzdys mes būsime baltarusiams ir kitoms tautoms, kovojančioms už savo laisvę, pagarbą pamatinėms žmogaus teisėms ir kitoms europinėms vertybėms. Diskusija „Ateities ekonomika: * Turime sukurti tvarią ateities ekonomiką. Žalioji transformacija, skaitmenizacija, inovacijos yra geri „bėgiai“ kuriais šiuo metu važiuoja Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimas. * Skaitmenizacija, žalioji transformacija yra būtinos palankiai terpei ekonominei transformacijai sukurti, tačiau pačios ekonomikos transformacijos kertinė ašis turėtų būti švietimas, verslumo gebėjimų ugdymas. * Europos ateities ekonomikai itin svarbūs – įtraukumas ir proporcingumas, t.y. regioninių, ekonominių ir socialinių partnerių įtraukimas įgyvendinant ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus. Savivaldos dalyvavimas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų įgyvendinime turėtų būti didesnis. * Turime būti lankstūs ir matydami, kad kažkas neveikia įgyvendinant tiek gid://decidim-dife/Decidim::Hashtag/795/NextGenerationEU, tiek Daugiametės finansinės perspektyvos priemones, tai keisti, reaguojant į aplinkybes. * ES inovacijų srityje veikia gana inertiškai, kai kurios ES šalys yra praradusios naujovių alkį, tačiau tokios šalys kaip Lietuva dar turi energijos augimui. Pandemija dar labiau išryškino šią atskirtį. Todėl svarbu sudaryti galimybes tose šalyse, kurios rodo augimo ambiciją. * Socialiniai verslai ir jų skatinimas Europos Sąjungoje galėtų padėti auginti inovatyvias idėjas ir sprendimus, atliepiančius įvairių tikslinių grupių poreikius. Diskusija „Ateities visuomenė“: * Švietimo svarba ES. Turi būti ugdomas kritinis mąstymas, kad suvoktume, kas yra faktai, o kas - melagienos. Pasitikėjimo kultūros ugdymas, „atviros širdies“ ugdymas, kad priimtume, išklausytume kitų nuomones. * Būtinybė nuosekliai investuoti į horizontalią jaunimo politiką, kuri leistų jaunam žmogui įgyti įgūdžius ir įsilieti į darbo rinką. Tuomet galėsim kalbėti apie tvarią ateities visuomenę. * Dar labiau atverti galimybę jauniems žmonėms keliauti ir studijuoti kitose valstybėse. Kad sugrįžę jauni žmonės kurtų kitokią kultūrą - gerbiančią savo istoriją bei tradicijas, tačiau priimančią ir kitokias kultūras, kitokias tradicijas. * Būtina keisti ES valstybingumo modelį, nes atstumai tarp sprendimų priėmėjų tampa vis didesni. Būtina pergalvoti, kaip į sprendimų priėmimą įtraukti ne tik rinktus, tačiau ir atstovaujančius pilietinę visuomenę, verslus, profsąjungas, kitas grupes. * ES ateities valstybingumo modelis - federacija, glaudesnė ES. * ES turi būti vieningesnė, stipresnė. Pandemija parodė, kad įveikti tokias krizes po vieną yra labai sunku. Reikia didesnės integracijos, ypač tokiose srityse kaip švietimas, socialinė politika, sveikata. * Nauja ES sutartis galima, tačiau turime labiau išnaudoti tai, ką turime šiose sutartyse. * Reikia dinamiškesnio sprendimų priėmimo proceso. Nebūtinai sprendimai turi būti priimami vienbalsiai. Bendri pasiūlymai ir idėjos: * ES turi kovoti su didžiųjų kompanijų mokesčių mokėjimo vengimu/perkėlimu į "mokesčių rojus"/naudojimusi įstatymų spragomis. * ES turi imtis griežtesnių priemonių skatinant daugiausiai teršiančias valstybes/kompanijas prisidėti prie žaliojo kurso. * ES turėtų taikyti politinę atsakomybę tiems nacionaliniams politikams, kurie bijo svarbių pokyčių LGBT, lyčių lygybės ir kitais klausimais. * Norint būti konkurencingais pasaulyje, turime kurti mokslininkų/kūrėjų/atradėjų hub’ą ES, kur vyktų dalinimasis idėjomis. Toks hub‘as galėtų būti mokslo įstaiga Lietuvoje. * reikia užtikrinti, kad ES viešuosiuose pirkimuose nedalyvautų mokesčių nemokantis, profsąjungų nepripažįstantis, kolektyvinių susitarimų neturintis verslas. * sukurti Europoje elektrinių savivaldžių automobilių "koridorius" - elektromobilių greito įkrovimo stoteles ir 5G tinklą. * sukurti bendrą ES pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo sistemą.