Event report

“Konferencija dėl Europos ateities yr aunikali ir laiku suteikta galimybė Europos piliečiams aptarti Europai kylančius iššūkius ir jos prioritetus. Konferencija – tai vieta, kur galite svarstyti apie tai, kokios Europos Sąjungos norite” KONFERENCIJA DĖL EUROPOS ATEITIES Socialinių partnerių diskusija - “Didesnis socialinis teisingumas ir aktyvesnis tvarių darbo vietų kūrimas” Ataskaita 2022 m. vasario 21 d. Vilniuje vyko diskusija “Didesnis socialinis teisingumas ir aktyvesnis tvarių darbo vietų kūrimas”. Diskusija organizuota konferencijos dėl Europos ateities rėmuose. Renginį inicijavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbuotojų grupės Lietuvos narės Kristina Krupavičienė, Irena Petraitienė, Tatjana Babrauskienė. Renginys organizuotas, bendradarbiaujant su Europos Parlamento biuru Lietuvoje. Renginio dalyvius pasveikino Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė. Ji pateikė trumpą informaciją apie konferencijos dėl Europos ateities idėją. Konferencija apie Europos ateitį yra bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Europos Komisijos iniciatyva - išklausyti Europos piliečius, tiek pavienius, tiek organizuotos pilietinės visuomenės narius. Piliečiai galėjo dalyvauti organizuodami renginius gyvai arba dalintis idėjomis daugiakalbėje skaitmeninėje platformoje. Įvairaus pobūdžio decentralizuoti renginiai internetu arba tiesiogiai galėjo būti inicijuoti Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos valdžios institucijų, organizacijų ar pavienių asmenų. Be to, vyko Europos piliečių forumai ir konferencijos plenarinės sesijos. Tam, kad turėtų galimybę pareikšti savo nuomonę, žmonės privalėjo užsiregistruoti konferencijos dėl Europos ateities platformoje. Diskusijoms buvo pasiūlytos tokios temos: klimato kaita ir aplinka; sveikata; tvirtesnė ekonomika, didesnis socialinis teisingumas ir aktyvesnis darbo vietų kūrimas; ES pasaulyje; vertybės ir teisės, teisinė valstybė, saugumas; skaitmeninė transformacija; Europos demokratija; migracija; švietimas, kultūra, jaunimas ir sportas. Diskusijoms pasibaigus, pasiūlymai bus apibendrinti ir parengti raportai. D.Jakaitė baigdama savo pasisakymą pabrėžė, jog piliečiams svarbu dalyvauti diskusijose, tačiau svarbu būti aktyviais piliečiais ir dalyvauti rinkimuose, tiek į Europos Parlamentą, tiek ir į nacionalinius parlamentus, vietos valdžios rinkimuose. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Darbuotojų grupės pirmininkas Oliver Ropke sveikindamas renginio dalyvius, teigiamai vertino Europos Sąjungos iniciatyvą, kaip dalyvaujamosios demokratijos pavyzdį, tačiau apgailestavo, jog gana ilgai truko diskusijos dėl pačių konferencijos dėl Europos ateities procedūrų, valdymo struktūros. Diskusijos ir renginiai dėl turinio prasidėjo tik 2021 m. vasarą. Konferencijos išvados turėtų būti pristatytos 2022 m. geugžės 9 d.. Svarbu, kad visos idėjos “būtų padėtos ant stalo”. Jis pristatė EESRK resoliuciją dėl Konferenicjos dėl Europos ateities, dėl kurios turinio sutarė darbdavių, darbuotojų ir įvairiems interesams atstovaujanti grupė. O.Ropkė priminė ir kitą svarbų dokumentą – Europos socialinių teisių ramstį, dėl kurio buvo sutarta dar 2017 m., tai yra socialinės Europos principai, kurių reikėtų nepamiršti, kurie apima tokias sritis, kaip lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, socialinė apsauga ir įtrauktis. Jis pažymėjo, jog EESRK Darbuotojų grupė glaudžiai bendradarbiauja ir derina pozicijas su Europos profesinių sąjungų konfederacija. Vilniaus universiteto profesorius Tomas Davulis padarė trumpą pranešimą tema “Naujos darbo vietos – lankstūs darbo santykiai, darbuotojų kolektyvinis atstovavimas – praeitis ir ateitis”. Savo pranešime T.Davulis kėlė klausimus - ar Lietuvoje priėmus naują Darbo kodeksą, lanksčiau reglamentuojantį darbo santykius, buvo sukurta daugiau darbo vietų, nes rengiant Darbo kodeksą, buvo vienas iš tikslų, ar Lietuvoje atsirado daugiau investicijų? Taip, laisvų darbo vietų yra, tačiau yra ir daug bedarbių. Kodėl darbo neturintys žmonės nedirba tose darbo vietose? Ar veikia sistema, leidžianti gyventi “šešėlyje”, ar socialinės apsaugos sistema, leidžianti gyventi nedirbant? Kodėl darbuotojai neranda darbo, nors laisvų darbo vietų yra, o darbdaviai sako, jog trūksta darbuotojų ir reikalauja lengvinti darbo migrantų iš trečiųjų šalių įvežimo sąlygas? Lietuva turi matyti save bendrame ES darbo rinkos kontekste bei tarptautiniu lygiu. Kas lemia mūsų konkurencingumą ? Darbo santykių lankstumas taip pat. Migracijos politika taip pat reikėtų derinti ir stebėti procesus kaimyninėse šalyse. Jeigu Lenkija, Latvija liberalizuoja migracijos procesus, Lietuva tampa nepatrauklia ir trečiųjų šalių piliečiai atvyksta per Lenkiją, Latviją. Reikėtų įvertinti tokius procesus. Pasiūlymas dėl 4 dienų darbo savaitės taip pat gali mažinti Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu, - sake T.Davulis. Kalbant apie kolektyvinį darbuotojų atstovavimą, profesoriaus manymu, kolektyvinis darbuotojų atstovavimas yra ir liks. Tačiau profesinių sąjungų aprėpties klausimas išlieka aktualus ir situacija mažai keičiasi. Klausimai diskusijai - kaip padidinti darbuotojų, kuriuos dengia kolektyvinės sutartys, skaičių ? Kaip padidinti kolektyvinį atstovavimą? Iš 108 tūkst. dirbančiųjų, tik 16 tūkst. yra atstovaujami kolektyviai arba per darbo tarybas, arba per profesines sąjungas. Reikėtų labiau naudotis kolektyvinių sutarčių išplėtimo galimybe. Svarbus aspektas ir kolektyvinių sutarčių turinio kokybė. Dvišalis socialinių partnerių (profesinių sąjungų ir darbdavių) bendradarbiavimas galėtų būti daug aktyvesnis. Socialinio dialogo iniciatyva iki šiol palikta politkams. Reikėtų, kad socialiniai partneriai parengtų savo bendradarbiavimo darbotvarkę. Galbūt profesinės sąjungos ir darbdaviai galėtų susitarti dėl tam tikrų klausimų, kurie nėra numatyti Darbo kodekse. Viešųjų pirkimų įstatymas taip pat galėtų skatinti socialinį dialogą. Svarbu pradėti kalbėtis ir auginti pasitikėjimą. Kalbant apie skaitmenines platformas, T.Davulis mano, jog šis segmentas per daug demonizuojamas ir jam skiriama per daug dėmesio. ES mastu, jau seniai reikėjo diskusijų dėl Europos darbo kodekso. Apie ateities darbo rinkas ir reikalingus įgūdžius kalbėjo EESRK narė Tatjana Babrauskienė. Teisė į mokslą, rengimą ir mokymąsi visą gyvenimą įtvirtinta Europos socialinių teisių ramsčiu (ESTR). Visi žmonės turėtų turėti nuolatinę prieigą prie kokybiško švietimo ir mokymo, taip pat turėtų visada turėti poreikius atitinkančių įgūdžių ugdymo galimybių. Įgūdžiai yra būtini žmonių sėkmės nuolat kintančioje darbo rinkoje ir visuomenėje elementai. Vienas iš pagrindinių ESTR tikslų - pasiekti, kad iki 2030 m. kasmet 60 proc. visų suaugusiųjų dalyvautų mokymuose. Europos Komisija (EK) žengė svarbų žingsnį, padėdama ES valstybėms narėms siekti šio tikslo ir pateikė du naujus pasiūlymus. EK pasiūlė Tarybos rekomendaciją dėl individualių mokymosi sąskaitų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kiekvienas turėtų asmeniniams poreikiams pritaikytų atitinkamų mokymosi galimybių visą gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar asmuo šiuo metu dirba, ar ne. Taip pat EK pasiūlė Tarybos rekomendaciją dėl mikrokredencialų, kuriais tvirtinami mokymosi rezultatai po nedidelio masto mokymosi patirties (pvz., trumpų kursų). Žmonės dažnai nedalyvauja mokymosi veikloje, nes jiems trūksta finansinių išteklių ar laiko arba jie nežino apie mokymosi galimybes ir jų naudą. Pavyzdžiui, daugiau kaip 90 proc. dabartinių darbo vietų ir beveik visuose sektoriuose reikia turėti tam tikro lygio skaitmeninių įgūdžių, tačiau 2019 m. duomenimis tik 56 proc. suaugusiųjų turėjo pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. EESRK narė bei Valtybės tarnautojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė bei LPSK generaliėn sekretorė Janina Matuizienė kalbėjo apie situaciją darbo rinkoje, Lietuvos Užimtumo tarnybos reforma bei galimybes darbuotojams. Vykstant transformacijai ekonomikoje, kyla klausimas, ar darbo rinka bus įtrauki, ar darbuotojai bus perkvalifikuojami, ar vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, socialinėje atskirtyje esantys suras savo vietą naujoje darbo rinkoje. Lietuvoje per 177 tūkst. bedarbių, daugelis jų ilgalaikiai, ir tik 15 tūskt. laisvų darbo vietų (LR Užimtumo tarnybos duomenys). Problema ta, kad darbdaviai nesikreipia į Užimtumo tarnybą, ieškodami darbuotojų, jie kreipiasi į privačias įdarbinimo agentūras. EESRK narė, Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė pradėdama socialinių partnerių diskusiją, padarė pranešimą apie darbuotojų teises, naujos darbo formos ir ES iniciatyvas. Ji pažymėjo, jog diskutuojant apie Europos ateitį, svarbu diskutuoti apie darbuotojų teises. Vis darbo santykiai tampa civiliniais santykiais, nes darbuotojai dirba ne su darbo sutartimis, bet kaip užsiimantys individualia veikla. Kolektyvinis darbuotojų atstovavimas Lietuvoje, ypač privačiame sektoriuje labai sunkiai juda. O profesinių sąjungų nariai ir lyderiai, priėmus naująjį Darbo kodeksą, praktiškai prarado apsaugą. Darbo kodekso 168 str. neveikia, tiap rašoma ir Valtybinės darbo inspekcijos atliktame Darbo kodekso monitoringe. ES lygiu yra sveikintina iniciatyva dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Direktyvoje būtų nustatyta privaloma 70 proc. dengimo kolektyvinėmis sutartimis riba. Kyla klausimas, kaip Lietuva sieks šio tikslo? Gali nepadėti ir tai, jeigu bus numatyta tam tikra prievolė Lietuvai siekti šio tikslo. Darbo kodeksas numato, jog MMA Lietuvoje būtų mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, todėl su darbdaviais reikėtų susitarti koks dydis turėtų būti mokamas didesnis nei MMA už kvalifikuotą darbą. Kokia riba tarp nekvalifikuoto ir kvalifikuoto darbo? Darbo kodekse atsiradę profesinių sąjungų lygmenys, apsunkino darbuotojų kolektyvinio atstovavimo galimybę. Praktikoje kyla klausimų dėl to, kas ir kaip atstovauja darbuotojams, dirbančiam keliems darbdaviams. LPS “Solidarumas” pirmininkė pažymėjo, jog, kalbant apie ateitį, Lietuvoje svarbu ugdyti pasitikėjimą tarp profesinių sąjungų ir darbdavių. EESRK veikimo modelis remiasi diskusijomis ir bendradarbiavimu tarp skirtingų interesų, ieškant bendrų sprendimų. Vėliau vyko atvira diskusija, kurioje dalyvavo profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai. Tai buvo Kęstutis Juknis, LPS „Sandrauga“ pirmininkas, Aurelija Maldutytė,Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos vadovė, atstovaujanti Lietuvos verslo konfederacijai, Eglė Radišauskienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinė direktorė. Klausimus ir komentarus išsakė profesinių sąjungų atstovai: Arvydas Dambrauskas, Ričardas Garuolis, Jonas Petraška, Stanislavas Fedaravičius, Dalia Jakutavičė. Kalbėta apie darbuotojus iš trečiųjų šalių ir jų atvykimo į Lietuvą teisinio reglamentavimo pataisų projektą, kurį parengį verslo taryba, nedalyvaujant profesinėms sąjungoms. Darbuotojų teises ir teisę į darbo vietą, kurioje nebūtų mobingo. Apie tai, kad Lietuvoje laikas organizuoti profesinių sąjungų ateities forumą. Pabrėžta, kad trūskta diskusijų, kalbėjimosi ir pasitikėjimo vienų kitais. Renginį moderavo Daiva Kvedaraitė, LPS “Solidarumas” projektų vadovė.