Relatório do evento

Diskusija „Pajamų ir turtinės nelygybės bei skurdo ir socialinės atskirties mažinimas“ – vienas iš dvylikos „Europos ateities konferencijos“ renginių, organizuojamų siekiant įgyvendinti EP S&D frakcijos paskelbtą ES ateities konferencijos strategiją, didinti Lietuvos visuomenės informuotumą apie ES aktualijas ir svarstomas ateities perspektyvas, bei įtraukti Lietuvos visuomenę į Konferencijos dėl Europos ateities iniciatyvas. Renginys vyko 2022 m. sausio 28 d. 13:00-15:00 val. EP nario J. Oleko biure ir nuotoliniu būdu per ZOOM platformą, tiesiogiai transliuojant per Stepono Kairio fondo Facebook paskyrą. Šioje paskyroje renginio vaizdo įrašu yra dalinamasi ir dabar. Organizatorius: EP narys Juozas Olekas ir Asociacija „Stepono Kairio fondas“. Renginio tikslas: ekspertams kartu su visuomene analizuoti priežastis kodėl nepavyksta sumažinti pajamų ir turtinę nelygybę bei kodėl nepavyksta sumažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Taip pat diskusijos metu buvo ieškota idėjų, kokių veiksmų galėtų imtis Lietuvos vyriausybė ir (ar) institucijos ES, kad skurdo riziką ir socialinę atskirtį patiriančių žmonių padėtis pagerėtų. Renginio turinys: renginio metu prie vieno stalo diskutavo septyni ekspertai: ekonomistai, paramos organizacijų atstovai, mokslininkai, politikai bei pilietinė visuomenė. Buvo diskutuojama apie pajamų ir turtinės nelygybės bei skurdo ir socialinės atskirties priežastis ir jų mažinimo priemones bei galimybes. Pranešimams buvo skirta 85 min., tolesniems debatams ir idėjų apibendrinimui – 35 min. Pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo: pranešėjas dr. Juozas Olekas (EP narys), Alfonsas Brazas (LSDP socialinės apsaugos ir darbo komiteto narys), Aistė Adomavičienė (Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė), Daiva Riklienė (Vilkaviškio raj. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja), prof. Boguslavas Gruževskis (Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius), prof. Romas Lazutka (Vilniaus universitetas), dr. Nerijus Černiauskas (VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas). Renginio struktūra / metodika: Po trumpo moderatoriaus įvado į temą, buvo pereita prie diskusijos turinio – pranešėjai darė trumpus pristatymus (iki 15 min.), po jų suteikiant laiko klausimams. Po pranešimų vyko diskusija su salėje ir nuotoliniu būdu dalyvavusiais žmonėmis, buvo atsakyta į jų klausimus. Dalyvių skaičius ir tipas: septyni diskusijos pranešėjai buvo skirtingų profesinių žinių turintys ekspertai. Diskusijoje nuotoliniu būdu ZOOM platformoje dalyvavo 36 žmonės. Iš viso iki šiol (2022 m. vasario 9 d.) vaizdo įrašas, kuris pasiekiamas ir dabar, sulaukė 230 peržiūrų. Pagrindinės diskusijų temos: visos temos buvo glaudžiai susijusios: pradedant pajamų ir turtine nelygybe bei kaip jas mažinti, tęsiant apie skurdą Lietuvoje ir kaip jį mažinti. Buvo apžvelgta atitinkama skurdo ir socialinės atskirties situacija Vilkaviškio rajone, bei jo mažinimo galimybės. Kita susijusi tema buvo apie gyventojų užimtumo svarbą mažinant skurdą ir socialinę atskirtį. Dar viena tema – apie socialines išmokas ir jų įtaką pajamų nelygybės, skurdo bei socialinės atskirties mažinimui. Renginį užbaigė diskusija apie galimą mokesčių ir pervedimų (socialinių išmokų) poveikį pajamų nelygybei. Svarbiausios konferencijos idėjos. Diskusijos metu pranešėjai pateikė informaciją apie pajamų ir turtinę nelygybę bei skurdo lygį Lietuvoje, aptarė priemones pajamų nelygybei bei skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti. Idėjos ES išdėstytos žemiau (svarbiausios yra pabrauktos), kartu su trumpomis pranešimų apžvalgomis. Europos parlamento narys J. Olekas atkreipė dėmesį į Europos socialinių teisių ramstį ir į 2021 m. kovo 04 d. Europos Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“. Šie du dokumentai užduoda aiškias gaires į ką būtina koncentruotis mažinant pajamų nelygybę ir skurdą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skirtas minimalių pajamų užtikrinimui: kiekvienas neturintis pakankamai lėšų turi teisę gauti tinkamo dydžio minimalias pajamas, kurios visais gyvenimo etapais užtikrintų orų gyvenimą. Šia prasme svarbus ir ES direktyvos dėl minimalaus darbo užmokesčio vaidmuo. Būtina išgyvendinti vaikų skurdą ir padėti neįgaliesiems, kad jie galėtų gyventi savarankiškai bei turėtų galimybę dirbti. ES siekia, kad asmenų, kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičius iki 2030 metų sumažėtų 15 milijonų. Alfonsas Brazas pateikė išsamią informaciją apie pajamų bei turtinę nelygybę Lietuvoje. Per paskutinius 5 metus Gini koeficientas sumažėjo nuo beveik 38% iki 35%, o skirtumas tarp didžiausias pajamas gaunančiųjų kvintilės ir mažiausias pajamas gaunančiųjų kvintilės - nuo 7,5 karto iki 6,1 karto. Pajamų nelygybė pas mus, deja, vis dar yra didžiulė: 2020 m. dešimtadalis sėkmingiausiųjų gavo vidutiniškai po 58,6 tūkst. eurų pajamų, kai likę 90% vos po 9562 eurus. Skirtumas tarp penktadalio gaunančiųjų didžiausias ir penktadalio gaunančių mažiausias pajamas 2020 m. sudarė 6,1 karto, kai tuo tarpu ES vidurkis buvo tik 5,12 karto. Gini koef. 2020 m. sudarė 35,1, kai tuo tarpu ES vidurkis – 30,7. Pajamų nelygybę nulemia dvi pagrindinės priežastys: a) neefektyvus mokestinis pajamų perskirstymas, ypač turint omenyje tai, kad ne samdomo darbo pajamos pas mus yra apmokestinamos mažesniais tarifais negu samdomo darbo pajamos; b) mažos socialinės išmokos, senatvės pensijos ir, ypač, pensijos negalią turintiems asmenims (todėl, kad socialinei paramai Lietuvoje skiriama tik 13% BVP (kai ES vidurkis 19,5% BVP), iš kurių pensijoms vos 7% BVP (nes įmokos valstybiniam pensijiniam daraudimui sudaro tik 8,72% nuo atlyginimų)). Išeitis, didinti pajamų apmokestinimo progresyvumą, apimant visas pajamas ir didinti įmokas pensijiniam draudimui (pz., įstatymiškai nustatant, kad jas mokėtų ir darbdaviai, o ne vien tik dirbantieji) bei didinti socialinę paramą nepasiturintiems. Turtinė nelygybė pas mus taip pat labai sparčiai didėja. Pagal Lietuvos banko 2020 m. atliktą analizę turtas pas mus 2017 m. buvo pasiskirtęs taip: 10% turtingiausiųjų vidutiniškai tenka po 295 tūkst. eurų turto, 20% nepasiturinčių vidutiniškai tenka po 11 tūkst. eurų turto, vidutiniškai namų ūkiui tenka po 84 tūkst. eurų turto, o turto pasiskirstymo mediana yra 46 tūkst. eurų. Priemonė turtinei nelygybei mažinti - visuotinis žemės ir kito nekilnojamojo turto mokestis su adekvačiais tarifais. Pajamų nelygybė yra įsisenėjusių problemų pasekmė. Pajamų nelygybę, be kita ko, lemia netolygus turto pasiskirstymas - tai yra viena svarbiausių šios nelygybės priežasčių. Skirtingas išsilavinimo lygis irgi yra viena iš pajamų nelygybės priežasčių, nes be individualių sugebėjimų, žmonės turi ir išsilavinimo skirtumų. Pajamų nelygybę lemia ir įvairi profesinė patirtis. Darbo rinkoje profesinė patirtis yra labai vertinama: paprastai tai reiškia didesnį atlyginimą. Taigi, pajamų nelygybę lemia nelygios galimybės ir perspektyvos. Aistė Adomavičienė išsamiai pakomentavo NSMOT parengtą apžvalgą „Skurdas ir socialinė atskirtis 2021 m.“. Atkreiptas dėmesys į tai, kad gyventojų, esančių žemiau skurdo rizikos lygio, dalis pastaraisiais metais nemažėja ir sudaro 20÷21%. Tarp socialinių grupių, didžiausias skurdo rizikos lygis buvo tarp vienų gyvenančių asmenų (46,8 proc.), bedarbių (56,4 proc.) bei vienišų tėvų/globėjų namų ūkiuose (45,2 proc.). Taip pat aukštas skurdo rizikos lygis pastebimas tarp pensinio amžiaus gyventojų (39,5 proc.) ir neįgaliųjų (32 proc.). Skurdas yra susijęs ne tik su pajamų trūkumu, bet ir su kliūtimis naudotis viešosiomis paslaugomis ir įvairiomis galimybėmis, kurios trukdo visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Taigi, skurdo reiškinys yra glaudžiai susijęs su socialine atskirtimi ir pajamų nelygybe. Tarp pajamų nelygybės padarinių išskiriamos ekonominės ir socialinės. Pirmasis, pavyzdžiui, yra didėjantis gyventojų kategorijų stratifikavimas: tai yra, nedaugelis gyventojų sutelkia savo rankose vis daugiau išteklių, paimdami juos iš visuomenės daugumos. To pasekmė - nepasitenkinimas visuomene, socialinė įtampa, neramumai ir panašiai. Moksliniai tyrimai rodo, kad pajamų nelygybė stabdo visuomenės ir valstybės raidą. Mažas pajamas gaunantys ir skurdžiai gyvenantys žmonėms negali pilnai realizuoti savo žmogiškojo kapitalo potencialo, o tai kenkia visai ekonomikai. Pajamų nelygybė skaldo visuomenę, kelia įtampą tarp miestų ir regionų, grasindama tvariam ūkio augimui ir žmonių gerovei. Kaip pajamų nelygybės pasekmė yra ne tik skurdas ir socialinė atskirtis, bet ir blogesnė gyventojų sveikata, didesnis mirtingumas, psichologinis stresas, nusikalstamumas, emigracija. Daiva Riklienė pateikė išsamią esamos padėties kaimiškoje Vilkaviškio rajono savivaldybėje apžvalgą, bei konkrečias taikomas priemones skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti. Ypatingas dėmesys skirtas socialinių paslaugų neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms ir socialinės rizikos asmenims bei šeimoms plėtojimui. Pabrėžta visuomenės senėjimo ir bedarbystės problema. Savivaldybė deda daug pastangų įsidarbinimo galimybėms pagerinti. Didelis dėmesys skiriamas daugiavaikėms šeimoms, ypač priskiriamoms rizikos grupėms. Įgyvendinamas kompleksinių paslaugų teikimo šeimoms projektas. Rūpinamasi gerinti socialinių paslaugų prieinamumą, ypač neįgaliesiems. Pastebėta, kad auga socialinių paslaugų į namus ir dienos centruose poreikis. Ypatingas dėmesys atkreiptas į integruotų globos ir slaugos paslaugų poreikį. Savivaldybė šalia valstybės biudžeto tikslinių dotacijų, visoms šioms reikmėms papildomai skiria ir nemažas savivaldybės biudžeto lėšas. Prof. Romas Lazutka išsklaidė gajų mitą apie didelį skaičių asmenų, kurie nedirba ir gyvena iš socialinių pašalpų, juo labiau, kad tos pašalpos iš tikrųjų yra mažos ir nesiekia net minimalių vartojimo poreikių dydžio (kuris 2022 m. nustatytas 267 eurai/mėn. asmeniui). R. Lazutka pastebėjo, kad prarastas darbo pajamas kompensuojančios išlaidos yra indeksuojamos priklausomai nuo VDU ir MMA dydžio. Socialinė pašalpa ir kai kurios kitos socialinės paramos išmokos yra indeksuojamos, priklausomai nuo kainų lygio, bet pats jų dydis yra žemas. Tuo tarpu kategorinės išmokos neindeksuojamos, didinamos ad hoc principu ir nepakankamai, todėl kylant gyvenimo lygiui – nuvertėja. Taigi, bazinė socialinė išmoka, šalpos pensijų bazė, tikslinių kompensacijų bazė, valstybės remiamų pajamų dydis yra akivaizdžiai per maži, indeksuojami per lėtai ir akivaizdžiai atsilieka nuo pajamų, atlyginimų ir kainų augimo. R.Lazutka taip pat pastebėjo, kad Lietuva įsivedė absoliutaus skurdo lygio sąvoką (prilygindama tą lygį minimalių vartojimo poreikių dydžiui, kurį nustato vyriausybė), kurios Eurostatas nenaudoja. Profesoriaus išvada – visos socialinės paramos išmokos turi būti esmingai padidintos (išskyrus viršutines motinystės išmokas). Prof. Boguslavas Gruževskis pabrėžė visuotinio užimtumo svarbą, nes darbas daugeliui yra pagrindinis pajamų šaltinis. Taip pat svarbi ir darbo socialinė funkcija, nes darbas daro žmogų žmogumi (socialine būtybe) - t.y., žmogus tobulėja ir socializuojasi per švietimą ir darbą. Mažinant gyventojų skurdą ir socialinę atskirtį, užimtumo svarba yra didžiulė. Reikalinga užimtumo programa visai visuomenei, kad mūsų visuomenė išliktų dirbančia visuomene. Dr. Nerijus Černiauskas pateikė mokesčių ir socialinių išmokų poveikio pajamų nelygybei mokslinį įvertinimą. Lietuvoje socialinių išmokų poveikis mažinant skurdo rizikos lygį yra reikšmingas, tačiau daug mažesnis nei daugumoje kitų ES šalių (nes pas mus socialinei paramai skiriama tik 13% BVP, o ES vidutiniškai 19,5% BVP). Socialinės išmokos Gini koef. Lietuvoje sumažina apie 11÷12%, tuo tarpu mokesčių perskirstymo poveikis mažas (vos 3,5%), nes kitos (ne samdomo darbo) pajamos apmokestinamos per menkai ir joms netaikomi progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai. N. Černiauskas parodė, kad per paskutinius 5 metus mokesčių ir išmokų poveikis pajamų nelygybei praktiškai nekito, o pajamų nelygybė labiau mažėjo dėl mažesnės darbo pajamų nelygybės darbo rinkoje (dėl MMA didinimo įtakos ir kitų priežasčių). Išlieka didelis atotrūkis tarp socialinio draudimo įmokų bei socialinių išmokų ir mokestinių biudžetų visumos pajamų bei mokesčių progresyvumo Lietuvoje ir ES. Pagal dr. N. Černiauską pajamų nelygybę būtų galima mažinti: a) didinant soc. įmokų ir GPM tarifų progresyvumą, b) priartinant savarankiškai dirbančiųjų soc. įmokų ir GPM tarifus prie samdomųjų darbuotojų tarifų, c) didinant soc. išmokas (įsk. pensijas), d) mažinant mokestinių lengvatų/išimčių skaičių. Bendra atmosfera ir numatomi tolesni veiksmai: Atmosfera diskusijos metu buvo gera ir pagarbi. Tarp pranešėjų ir diskusijos dalyvių vyko intensyvios diskusijos apie tai, kokių žingsnių reiktų imtis siekiant sumažinti Lietuvoje pajamų ir turtinę nelygybę bei skurdą ir socialinę atskirtį. Tolesnių veiksmų šiuo metu neplanuojama. Ataskaitą parengė: BG (ret) Algis Vaičeliūnas, Asociacijos „Stepono Kairio fondas“ direktorius, algis.vaiceliunas@gmail.com.