Event report

Ketvirtadienį, spalio 21 dieną, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) vyko Konferencijos dėl Europos ateities paskaita-diskusija „What is the future of the European Eastern neighbourhood?”. Renginyje dalyvavo prancūzų politikos analitikas ir publicistas Nicolasas Tenzeris, diskusiją moderavo Rytų Europos studijų centro direktorius ir VU TSPMI dėstytojas Linas Kojala. Kalbėta apie Europos Sąjungos užsienio politiką, ES santykius su Rusija ir Kinija, Europos Rytų kaiminystės šalis, plėtrą jose ir ES ateitį. Diskusijos įrašą (anglų k.) galite rasti čia. N. Tenzeris akcentavo Rusijos vaidmenį neseniai įvykusiuose bei tebevykstančiuose konfliktuose: Sirijoje, Ukrainoje, Sakartvele ir kitur. Anot jo, „Rusija laimėjo karą, nes niekas nereagavo“, o Vladimiro Putino Rusija ir toliau tęsia savo agresiją prieš liberalias vertybes ir tarptautinę teisę. Dėl to svarbu klausti, ką Europa gali padaryti atremiant šias ir kitas grėsmes, ne tiek NATO, kiek pačios ES kontekste: ką Europa galėtų padaryti, jei JAV nebus, kokios sąlygos būtinos tam, kad ES imtųsi realių veiksmų. N. Tenzeris įžvelgė ir dar vieną ES problemą – jokio aiškumo dėl plėtros vizijos ir ateities, keblumus dėl nuoseklumo, dėl ko iškyla pavojus ir pačiai Europos sampratai. Arba svarstome apie bendros rinkos gilinimą ir ekonominę integraciją, arba užsiimame šalių pritraukimo klausimais, kadangi Europa įsipareigoja jas saugoti. Iškyla ir ES sienų su Vakarų Balkanų regiono šalimis klausimas – kai kurios jų bando eiti priešinga Europai kryptimi. Kalbėdamas apie Ukrainą, ekspertas teigė, kad valstybė turi teisę prisijungti prie ES, o integracija į Bendriją Ukrainai yra netgi kiek svarbesnė už narystę NATO, nes parodys tikrąjį valstybės ryžtą būti visapusiška Europos dalimi: vadovautis europietiškomis vertybėmis, kovoti prieš korupciją, tobulinti ekonomikos ir socialinio kontrakto pajėgumus. Visgi kai kuriose ES šalyse egzistuoja ir kitas požiūris, jog Ukraina nėra europietiška šalis, ji siejama su Rusija. Užsiminęs apie Moldovą politikos analitikas pažymėjo, kad privaloma siųsti aiškų signalą apie tai, kad integracijos į ES sprendimas neturi būti priimamas Maskvoje, o kalbos apie tai, kad „negalime provokuoti Rusijos“, privalo baigtis, nes yra pavojingos. Jei į valdžią ateitų demokratinė opozicija, galimybė įstoti į ES gretas turėtų būti pasiūlyta ir Baltarusijai. Analitiko nuomone ES yra stipriai susiskaldžiusi užsienio politikos ir saugumo klausimais, todėl svarbu sukurti ginčų sprendimo mechanizmus. Geriausias būdas tai padaryti – atiduoti sprendimo pirmenybę regionams, kuriems tos problemos aktualios. Tai reikštų, jog Rusijos klausimu pirmenybė būtų suteikta Rytų Europos šalims. Ekspertas teigė, kad Vokietija ir Prancūzija neturėtų turėti tokio pat legitimumo užsienio politikos klausimais, koks buvo naudingas kuriant konsensusą dėl ekonominių ir socialinių ginčų. Dar viena problema – iškilių lyderių trūkumas, ypatingai didžiosiose valstybėse ir tarp ES vadovų. Diskusijoje pabrėžta atsparumo ir pasipriešinimo svarba – būtina skatinti visuomenių sąmoningumą prieš Kinijos ir Rusijos skleidžiamą propagandą, jų veiksmus, karo nusikaltimus, nes daugelio šalių plačioji visuomenė apie tai net nežino. Anot N. Tenzerio, partnerystė su Kinija ir Rusija praktikoje neveiks. Ekspertas pažymėjo, jog privaloma saugoti demokratijas iš vidaus: stabdyti ES šalyse plačiai paplitusią korupciją, lobistinę, tokių šalių kaip Rusija ar Kinija veiklą, Europos ekspertų grupes, turinčias ryšių su tų šalių vyriausybės struktūromis, taip pat – švelniąją priešiškų šalių propagandą.