Event report

Gegužės 9 d. per visuomeninį transliuotoją LRT buvo rodoma specialiai Europos dienai skirta diskusija „Europos diena. Iššūkių ir pasiekimų metai“. Diskusijoje susitiko Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, Europos Parlamento narė Rasa Juknevičienė, Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė, technologijų ekspertas Elijus Čivilis ir kiti įdomūs pašnekovai. Užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius pabrėžė Europos Sąjungos gebėjimą susitelkti ir susivienyti pandemijos akivaizdoje. Viceministras sako, kad po pandemijos Europa nebebus tokia kokia buvo, kad ir kaip tai būtų skaudu girdėti, Europai ir pasauliui svarbu pamatyti, kad pasauliniai iššūkiai – tokie kaip klimato kaita, skaitmenizacija, dirbtinis intelektas, naujos technologijos – niekur nedingo, o tik sustiprėjo. Sustiprėjo ir nelygybė tarp skirtingų valstybių bei regionų. A. Pranckevičius optimistiškai žvelgia į Europos ateitį, kuri, jo nuomone, koncentruosis į ateities ekonomiką, pažangos technologijas, mokslą, inovacijas ir žmones. Politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė išsakė mintį, kad po kiekvienos ES krizės Europa išeina sustiprėjusi būtent toje srityje, su kuria krizė buvo susijusi. Šiuo atveju bus atkreiptas dėmesys į ES sveikatos politiką. Ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad Europos ekonomikos gaivinimo plano lėšos bus nukreiptos į naujas kartas, švietimo sistemų transformavimą, inovacijų struktūros kūrimą – visa tai, kas leistų turėti konkurencingą ir atsparią ekonomiką. Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius sakė, kad dabar ypač tinkamas laikas kalbėti apie klimato kaitos problemas, nes naikindami ekosistemas ir bioįvairovę, netvariai ūkininkaudami naikiname natūralią apsaugą nuo ligų sukėlėjų. E. Sinkevičius kalbėdamas apie žaliąjį kursą pabrėžė, kad nėra priešpriešos tarp ekonomikos gaivinimo ir kovos su klimato kaita. Atvirkščiai, kurdami priemones kovai su klimato kaita, galime sėkmingai skatinti ekonomikos atsigavimą investuodami į pastatų renovaciją, atsinaujinančių išteklių energetiką, žiedinės ekonomikos skatinimą, tvarų transportą, ir tai be jokios abejonės kuria naujas darbo vietas. Europos žaliasis kursas numato ne tik tikslą iki 2050-ųjų tapti klimatui neutraliu žemynu, bet ir priemones, įstatymus. Europos žaliasis kursas yra konkrečių veiksmų planas, kuris jau dabar yra įgyvendinamas. Šio veiksmų plano įgyvendinimas yra sisteminis pokytis. Laidos svečiai ne tik prisiminė Europos Sąjungos ištakas, bet ir pažvelgė į ateities perspektyvas, dalinosi įžvalgomis apie ryškiausius šių dienų laimėjimus – europiečių vienybę kovoje su pandemija, bendrą ES politinį atsaką į pandemijos krizę, beprecedentį Europos ekonomikos gaivinimo planą ir pasirengimą ateičiai bei žaliosios pertvarkos lyderystei.